Kas yra loterija?
Loterija gyvuoja jau tūkstančius metus, o iš italų kalbos žodžio „lotteria“ kilęs terminas reiškia lošimą iš pinigų ar daiktų, po to, kai nusiperkamas bilietas ar laikantis panašios tvarkos. Svarbu pabrėžti, kad laimėjimas lošiant, kai nusiperkamas loterijos bilietas, yra visiškai atsitiktinis ir niekaip kitaip nenulemtas. Todėl žmonės, ieškantys atsakymo, kiek šansų laimėti loterijoje, turėtų nusivilti – jie išties nėra dideli. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) galimybė laimėti didžiosiose „Powerball“ ar „Mega Millions“ loterijose atitinkamai siekia 1:292,2 mln. ir 1:302,5 mln.
Pirmieji žaidimai datuojami dar prieš mūsų erą. Vienais šaltiniais, loterijos vyko jau II amžiuje prieš Kristų Romos imperijoje per pagerbti mitinį Romos karalių Saturną rengtas Saturnalijas. Loterijos bilietai, už kuriuos būdavo gaunami prizai, per šventes pirma buvo dalinami aukštuomenei, vėliau – parduodami masėms. Surinkti pinigai būdavo panaudojami infrastruktūros gerinimui. Maždaug tuo metu ir Kinijoje atsirado loterijos prototipu laikomas žaidimas, per kurį rinktos lėšos vėliau panaudotos Didžiosios kinų sienos statyboms. Įstatymais įteisintos loterijos reikėjo palaukti net iki XV amžiaus. 1434 metais viena pirmų registruotų viešų loterijų surengta Nyderlandų mieste Sluise. Gautas pelnas būdavo naudojamas skirtingai, pavyzdžiui,1465 metais Belgijoje surengtos loterijos lėšos panaudotos kanalų kasimui ir varpinių statyboms. Už pusės amžiaus viename Italijos mieste Genujoje loterijos būdu net buvo rinkta savivalda – iš urnos su 90 lapelių su kandidatų pavardėmis ištraukti 5, ant kurių įvardyti žmonės ir pateko į savivaldą. Tai laikoma ir skaičių loterijos, apie kurią – kiek vėliau, pradžia.
Toje pačioje Italijoje 1530 metais suorganizuota ir pirmoji loterija, kurią laimėjusiems atiteko piniginiai prizai. Panašiu metu Prancūzijoje loterijos rengtos iždo papildymui, o Anglijoje – valstybinės loterijos organizuotos renkant lėšas visuomeninėms reikmėms. Maždaug 1570 metais organizuoti loteriją uostų atnaujinimui ir flotilės statymui įsakė pati karalienė Elžbieta I-oji.
Loterijos sparčiai plito, buvo pritaikomos ne tik Europoje, bet ir senojo žemyno šalių kolonijose – JAV, kurioje loterijos padėjo finansuoti net kovą už nepriklausomybę, Australijoje ir kitose. Tad vis mažiau žmonių pasaulyje kildavo klausimas, kas yra loterija. Tiesa, naujajame pasaulyje vadintuose kraštuose paskui loteriją sekė ir nusižengimai, kai laimėjimai būdavo neišmokami ar išmokami per maži, dėl ko loterija buvo uždrausta kone šimtmečiui.
Lošimams vis labiau populiarėjant, įstengtos ir įvairios jas reguliuojančios organizacijos, 1999 metais veiklą pradėjo ir 81 pasaulio valstybę vienijanti Pasaulio loterijų asociacija (angl. World Lottery Association).
Kaip veikia loterija?
Ieškant atsakymo į klausimą „kaip veikia loterija“, visų pirma reikėtų išskirti jos rūšis. Momentinėje loterijoje dalyvaujantis asmuo apie tai, ar laimėjo, sužino vos tik nusipirkęs bilietą. Tuo metu tiražinės loterijos, kuri dar skirstoma į klasikinę, paprastąją, skaičių, sporto ir klasių, bilietą įsigijęs asmuo apie laimėjimą sužino tik laimėjęs. Šios loterijos metu klasikiniame variante laimima tuomet, kai tam tikro tiražo biliete esantys visi ar dalis skaičių (o gal – kitų ženklų) sutampa su iškritusiais loterijos metu. Paprastai nuo sutapusių skaičių ar ženklų skaičiaus priklauso ir laimėjimo dydis.
Sporto loterijos dalyviai pasirenka iš jiems siūlomo sporto šakų sąrašo vieną ar kelias bei lošia iš to, koks bus jų rezultatas ar laimėtojas. Skaičių loterijoje taip pat reikalingas dalyvaujančio žmogaus įsitraukimas – jis iš daugybės skaičių ar kitų ženklų turi atspėti tam tikrą jų skaičių. Laimėjimas priklauso nuo loterijai surinktų bilietų ir reikiamas kombinacijas atspėjusių bilietų savininkų skaičiaus. Vykstant klasių loterijai, taisyklės išlieka tokios pat kaip klasikinėje ar skaičių loterijose, tačiau bilietai suskirstomi į klases, kurių kiekvienoje vyksta atskiras žaidimas.
Pati paprasčiausia, kaip ir išduoda pavadinimas, yra paprastoji loterija – joje bilietai parduodami jau su savo unikaliais numeriais ir iš anksto nustatomais laimėjimų dydžiais, tad loterijos dalyvis turi įtakos tik pasirinkdamas laimingą ar nelaimingą bilietą.
1989 m. Nyderlanduose surengta ir pašto kodų loterija, kurios laimėtojais tampa tam tikrą pašto kodą turintys šalies gyventojai. Ši loterija net įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.
Įvairiose šalyse yra daugybė loterijų organizatorių ir pačių loterijų, kone kiekvienoje valstybėje egzistuoja ir nacionalinės loterijos. Iki šiol gyvuojanti Nyderlandų nacionalinė loterija pradėta organizuoti dar 1726 metais. Ispanijos nacionalinė loterija pirmąkart suorganizuota 1812 metais.
Lietuvoje nacionalinėmis būtų galima laikyti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) 1992 metų pabaigoje įsteigtos loterijų organizavimo bendrovės „Olifėja“ organizuojamas loterijas – 1995-ais pradėta pardavinėti „Perlo“ bilietus, 2006-ais surengta pirma šalyje internetinė ir telefoninė loterija. Šiomis „Olifėjos“ organizuojamomis loterijomis finansuojama LTOK veikla ir jos remiamų sportininkų pasiruošimas olimpiniams ir paralimpiniams startams. Prie loterijų populiarumo prisideda ir internetinių loterijų organizavimas.
Kartais žmonėms kyla ne tik klausimas, kaip veikia loterija, bet ir kuo ji skiriasi nuo azartinių lošimų. Pagrindinis skirtumas, kad vykstant azartiniams lošimams žaidžiama prieš jų organizatorių, o loterijos metu bilietus įsigiję žmonės žaidžia tarpusavyje ir pasidalina iš bilietų pardavimų suformuotą prizinį fondą.
Populiariausios loterijos ir didžiausi laimėjimai pasaulyje
Itin populiarių loterijų yra kone kiekvienoje pasaulio valstybėje. Tiesa, iš jų dėl didžiulio prizinio fondo ir milžiniško loterijų entuziastų įsitraukimo galima išskirti kelias pagrindines. Vokietijoje vykstanti „Lotto 6 aus 49“ loterija 2007 metais trims laimingiesiems iš viso padovanojo net 45,4 mln. eurų. Šalia esančiuose Nyderlanduose vykstančios nacionalinės loterijos metu didžiausias laimėjimas pasiekė 38 mln. eurų, o Šveicarijoje daugiausiai laimėta 43 milijonų eurų. Jungtinėje Karalystėje loterijos itin populiarios, didžiulis jų pasirinkimas, o du žaidėjai 2016 metais pasidalino beveik 80 milijonų eurų vertės loterijos „Lotto“ prizinį fondą.
Italijoje dėmesį reikėtų atkreipti į „SuperEnalotto“ loteriją. Nors paprastai jos prizinis fondas siekia vos kiek daugiau nei 1,3 mln. eurų, tačiau jei loterijos metu neišaiškinamas nugalėtojas, prizinis fondas išlieka ir kitąkart yra didinimas, kol galiausiai gali pasiekti net 100 milijonų eurų sumą. Tačiau visos čia minėtos sumos nusileidžia Ispanijoje rengiamai „ElGordo“ loterijai, kurios prizinis fondas kartais viršija ir 2 milijardus eurų. Reikia paminėti, kad ispanai labai mėgsta loterijas, tad nacionalinės loterijos „La Primitiva“ bilietus šios pietų Europos šalies gyventojai dovanoja net per šventes.
Iš Europoje organizuojamų tarptautinių loterijų paminėjimo verta ir Lietuvoje organizuojama „Eurojackpot“ loterija, kurios prizinis fondas gali išaugti iki 120 mln. eurų. Taip pat – Vakarų Europoje organizuojama „EuroMillions“ loterija, kurios metu pagrindinis prizas gali sudaryti iki 230 mln. eurų. Lietuvoje puikiai žinomas ir šiaurės ir rytų Europoje organizuojamas „Vikinglotto“, kuris vienam lietuviui yra atnešęs net 13 mln. eurų, o kitam – 5,4 mln. eurų prizinius fondus.
Loterijos itin populiarios ir Australijoje, kurioje rengiama „Powerball Australia“ loterija su milijoniniais prizais. Jos originalas – „US Powerball“, kuri įtraukia milijonus žmonių ir sudaro milžiniškus piniginius prizus. Kol kas didžiausią šios loterijos prizą 2022 metais laimėjo Edwinas Castro, kuris atsiėmė net 2 mlrd. JAV dolerių (maždaug 1.86 mlrd. eurų) prizą. Skaičiuojama, kad jo galimybės laimėti buvo 1:292,2 mln. Kita dėmesio verta loterija JAV – „US Mega Millions“. Joje prizinis fondas taip pat pasiekia protu sunkiai suvokiamas sumas – didžiausias prizas buvo laimėtas 2023 m. Floridoje ir siekė net 1.6 milijardo JAV dolerių (maždaug 1.49 mlrd. eurų).
Loterijų istorija ir populiariausia loterija Lietuvoje
Lietuvoje pirma loterija surengta dar 1768 m., kai Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė loterijas organizuoti leidžiantį dekretą. Vėliau loterijos atgijo 1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę – nustatyta tvarka, kad loterija galima organizuoti visuomeninėms organizacijoms ir pavieniams asmenims, bet su didžiausiu 7500 litų piniginiu prizu. Tiesa, Raudonojo kryžiaus loterija neturėjo tokių apribojimų. 1932 m. vietoje jos pradėta organizuoti valstybinė loterija – trečdalis gauto pelno buvo skirtas Lietuvos Raudonajam kryžiui, o kita dalis – labdarybės ir socialinės globos įstaigoms. Įdomu, kad tuo metu loterija padėdavo įvairioms organizacijoms – net chorams ir sporto draugijoms – gauti dalį finansavimo.
Loterija buvo organizuojama ir sovietinės okupacijos laikotarpiu, esant nepritekliui imta rengti respublikinė valstybinė piniginė daiktinė loterija. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo priimti su loterija susiję teisės aktai, o 1992 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas įsteigė loterijų organizavimo bendrovę „Olifėja“, kuri padeda finansuoti LTOK veiklą. Turbūt geriausiai žinomos „Olifėjos“ loterijos „Perlas“, „Kenoloto“ ir „Jėga“, kurios yra žaidžiamos iki šiol. Buvo sukurtas ne tik lošimams skirtas „Perlo“ terminalų tinklas, vėliau pradėta siūlyti ir momentinė loterija, vienu metu buvo vykdoma „Loto 1634“ telefoninė loterija.
Verta paminėti, kad „Olifėja“ prisidėjo ir prie 2002–2005 metais rodytos televizinės loterijos „Kas laimės milijoną?“ rengimo. Loterija į televizijų ekranus pasibeldė gana anksti – verta išskirti tokius televizijos šou kaip „Taip arba Ne“, „Sekmadienio loto“, „Milijonierius“ ir „Paskutinis šansas“. Tačiau populiariausiu ir iki dabar transliuojamu tapo dar 1996 metais pradėtas rodyti legendinis „Teleloto“, kuriame galima laimėti ne tik piniginius prizus, bet ir įvairius daiktus. Įdomu, kad tik po Nepriklausomybės atkūrimo labiausiai geidžiami prizai buvo skalbimo mašinos ir šaldytuvai, o dabar siūlomi net butai Lietuvoje ar pietų Europoje.
Lietuvoje dėmesio susilaukia ir nemenkus prizinius fondus sudarantis „Eurojackpot“. Vienas lietuvis dar 2015 m. laimėjo net 7,6 mln. eurų prizinį fondą, o 2022 m. kitas loterijos entuziastas – net virš 24 milijonų eurų. Populiari ir jau minėta „Vikinglotto“ loterija, apimanti didelę Europos dalį ir ne vieną lietuvį padariusi milijonieriumi. Skaičiuojama, kad 2023 m. didžiąsias loterijas Lietuvoje organizavo 3 bendrovės, iš viso pardavusios loterijos bilietų už 141,2 mln. eurų ir išmokėjusios 74,9 mln. eurų laimėjimų. Licencijas ir leidimus organizuoti didžiąsias loterijas išduoda ir priežiūrą vykdo Lošimų priežiūros tarnyba. Tuo metu mažoji loterija galima organizuoti ir Lietuvoje veikiančių ne lošimo bendrovių, o leidimą išduoda savivaldybės.
Ar loterija yra mėgstama Lietuvoje?
Nors Lietuvoje ir nelaimimi tokie milžiniški piniginiai prizai kaip svetur, tačiau loterija šalyje yra populiari. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ 2023 m. pabaigoje atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad loterijose dalyvauja 45 proc. šalies gyventojų. Dažniau tai – 30–39 m. amžiaus žmonės, kurių loterijose dalyvauja apie 52 proc. Du trečdaliai (67 proc.) visų apklaustųjų atsakė, kad loterijos bilietams vieno apsipirkimo metu išleidžia nuo 1 iki 5 eurų, 26 proc. – nuo 5 iki 10 eurų.
Kartais investicija į loterijos bilietą atsiperka su kaupu. Skaičiuojama, kad Lietuvoje loterija susijusi su 71-o milijonieriaus atsiradimu, o iš viso per tris dešimtmečius Lietuvoje laimėtojams išmokėta maždaug 700 mln. eurų. Tad nors ieškant, kiek šansų laimėti loterijoje, atsakymas gali nuliūdinti, tačiau šansų visgi yra.
Esporto pasiūlymai 
Mobili programėlė
