1994 metų pavasarį įvykęs „San Marino Grand Prix“ iki šiol prisimenamas kaip pats tragiškiausias ir juodžiausias Formulės 1 savaitgalis. „Autodromo Enzo e Dino Ferrari“ trasoje Imoloje įvykusios lenktynės buvo vos trečiasis sezono etapas. Dar treniruočių metu į avariją pateko ir buvo sužeistas lenktynininkas Rubensas Barrichello, per kvalifikaciją žuvo Rolandas Ratzenbergeris, o lenktynių metu – triskart pasaulio čempionas Ayrtonas Senna.
Po šio etapo buvo itin susirūpinta Formulės 1 pilotų saugumu, tad tokių skaudžių įvykių išvengta iki pat 2014 metų. Tuomet „Japonijos Grand Prix“ metu kraupią avariją patyrė prancūzas Jules Bianchi. Po jos lenktynininkas 9 mėnesius prabuvo komoje bei taip ir nepabudo.
Problemos – jau treniruočių metų
„San Marino Grand Prix“ savaitgalis prasidėjo 1994 metų balandžio 29 d., penktadienį, ir jau pirmos treniruotės metu pasiuntė nerimo signalus. Pirmuoju važiavimu buvo siekiama nustatyti lenktynių starto tvarką, kai tuomet vos 22 metų amžiaus kylantis lenktynininkas Rubensas Barrichello, atstovavęs „Jordan“ komandai, pateko į kraupią avariją. Jo bolidas Variante Bassa posūkyje kliudė bortelį, pakilo į orą ir net 225 kilometrų per valandą greičiu trenkėsi į iš padangų pagaminto atitvaro viršų. Galiausiai bolidas kelis kartus vertėsi ir nukrito aukštyn kojomis.
Po smūgio brazilas prarado sąmonę, prarijo liežuvį ir po medikų apžiūros buvo pristatytas į ligoninę. Brazilui lūžo nosis ir ranka, tad lenktynių savaitgalis jam baigėsi.
Tragiška 1994 „San Marino Grand Prix“ kvalifikacija
Siaubinga avarija paženklinta ir kitą dieną, šeštadienį, vykusi kvalifikacija. Jos metu buvo sunkiai sužeistas 33 metų austras, „Simtek“ komandos narys Rolandas Ratzenbergeris. Jis vėliau ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė.
Avarijos galbūt buvo galima išvengti, jei būtų laiku sureagavę jo komandos draugai techninėje zonoje. „Acque Minerali“ posūkyje lenktynininkas užvažiavo ant aukšto bortelio ir apgadino priekinį bolido sparną. Vietoje to, kad grįžtų į techninę zoną pasikeisti priekinio bolido sparno, buvo nuspręsta tęsti kvalifikaciją. Kadangi dėl pažeistos detalės buvo sudėtingiau valdyti bolidą, išvysčius 306 kilometrų per valandą greitį Villeneuve`o vardo posūkyje austrui nepavyko suvaldyti lenktynių automobilio ir jis rėžėsi į betoninį barjerą. Smūgio jėga buvo tokia didžiulė, kad nors lenktynininką turėjusios apsauginės detalės liko vietoje, stipriai pažeista lenktynininko kaukolė lėmė jo mirtį. Tai buvo pirma mirtis Formulėje 1 nuo pat 1982 metų, kai „Kanados Grand Prix“ žuvo vos 23 metų italas, „Osella“ komandos narys Riccardo Paletti.
„San Marino Grand Prix“ kvalifikacija buvo pratęsta po 25 minučių, tačiau kai kurios komandos, įskaitant „Williams“ ir „Benetton“ atsisakė tęsti lenktynes.
1994 m. „San Marino Grand Prix“ lenktynės ir A. Sennos mirtis
Išaušus lenktynių dienai buvo aišku, kad iš pirmos „pole“ pozicijos startuos triskart pasaulio čempionas (juo tapo 1988, 1990 ir 1991 metais), 34 metų amžiaus brazilas „Williams-Renault“ pilotas Ayrtonas Senna. Tai buvo jau trečia jo startinė poziciją tų metų sezone, tačiau prieš tai Brazilijoje ir Japonijoje vykusiuose Formulės 1 „Grand Prix“ etapuose šis „Williams-Renault“ pilotas buvo priverstas pasitraukti iš lenktynių.
Iš antros pozicijos lenktynes pradėjo „Benetton-Ford“ komandos pilotas, tuomet vos 25 metų vokietis Michaelis Schumacheris. Būtent jis ir triumfavo pirmuose dviejuose 1994 metų sezono etapuose (sezono pabaigoje iškovojo ir pirmą čempiono trofėjų). Iš trečios vietos startavo 34-erių austras, „Ferrari“ lenktynininkas Gerhardas Bergeris. Ketvirtas buvo A. Sennos komandos draugas, 33-ejų britas Damonas Hillas.
Jau pačioje lenktynių pradžioje iš startinės pozicijos nepajudėjo penktoje vietoje startavęs „Benetton-Ford“ bolidas, vairuojamas suomio 28-erių J.J. Lehto. Į jį atsitrenkė kliūties nepastebėjęs ir iš 22 pozicijos startavęs „Lotus-Mugen-Honda“ pilotas, 22-ejų portugalas Pedro Lamy. Trasoje pabiro automobilių detalės, dėl to joje pasirodė saugos automobilis.
Trasoje nelikus pažeistų bolidų detalių lenktynės buvo atnaujintos. Tačiau lenktynininkams ramiai važiuojant paskui vienas kitą nukrito jų vairuojamų bolidų padangų temperatūra ir suprastėjo automobilių sukibimas su trasa. Atnaujinus lenktynes pirmavo A. Senna, tačiau Tamburello posūkyje jis nesuvaldė automobilio ir skriedamas 233 kilometrų per valandą greičiu rėžėsi į betoninę sieną. Brazilas buvo nugabentas į netoliese esančios Bolonijos ligoninę, kur medikai stengėsi išgelbėti jo gyvybę. Deja, po susidūrimo brazilas neteko apie 90 proc. kraujo, patyrė daugybinius sužalojimus ir po kelių valandų buvo pranešta apie lenktynininko mirtį.
Lenktynes laimėjo M. Schumacheris, antras finišavo 30-metis italas „Ferrari“ atstovas Nicola Larini. Trečias liko „McLaren-Peugeot“ atstovas, 25-erių suomis, būsimas dukart pasaulio čempionas Mika Hakkinenas. Iš pagarbos R. Ratzenbergeriui ir A. Sennai, per apdovanojimų ceremoniją nebuvo šaunamas šampanas.
Po 1994 m. „San Marino Grand Prix“ pasikeitusi saugumo situacija
Šis tragiškai pasibaigęs Formulės 1 etapas visiems laikams pakeitė šias lenktynes. Iškart po R. Ratzenbergerio tragiško susidūrimo buvo susirūpinta galvos ir kaklo įtvarais.
Kiek vėliau po 12 metų neveikimo buvo reformuota F1 vairuotojų asociacija, pakeistas daugybės trasų išdėstymas ir lenktyninių automobilių dizainas. Vėliau bolidai buvo lėtinami, o trasose įrengtos prieš smūgį bolidus galinčios pristabdyti zonos.
Tuo metu A. Sennos laidotuvės Brazilijoje sutraukė apie pusę milijono žmonių. O pats lenktynininkas iki šiol yra laikomas Formulė 1 legenda ir vienu geriausių istorijoje lenktynininkų.
Esporto pasiūlymai 
Mobili programėlė
